- žolinėti
- žolinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ, KŽ iter. žolinti. 1. intr., tr. S.Dauk, KI710, K, J, Rtr, Š, LVIV699, RŽ, DŽ rinkti žoles (ppr. vaistines), žoliauti: Išejo [šeimininkė] žolinė́ti Pj. Dar žolelės nesužydo kaip reikiant, o tu jau eini žolinė́ti Vkš. | Mama pri kaurato (ratelio), o tu šluok trobą, skusk bulves, eik žolinė́k žolių paršeliuo, notrynių rinkti End. | refl.: Ans vasarą žolinė́sias i žolinė́sias visokių žolelių Eig. 2. intr. Q232, N ganytis: Karvei žolinė́ti reik J. Jau avutės žolinėjo rš. | refl.: Katė žolinėjas (ėda žolę), būs darnos (darganos) Šts. 3. tr. NdŽ gydyti žolėmis: Vienas vaikiukas lygia dalia akimis susirgęs ejo pas žmogų žolinėjantį M.Valanč. Karvę žolinė́jo, žolinė́jo i atitaisė Rsn. | refl.: Žmonėms gyvybą savo myliantiems nelinkėčio pas jus (vengrus) eiti ir žolinėties M.Valanč. 4. intr. CII1032, Lex108, N kerėti, burti: Turim Pono Dievo bijotiesi ir jį mylėti, idant per jo vardą nekeiktumbim, neprisiektumbim, nežolinėtumbim, nemeluotumbim, nepriviliotumbim Vln11. 5. intr. N, NdŽ, KŽ siuvinėti gėles, lapus. \ žolinėti; apžolinėti; nužolinėti; pažolinėti; prižolinėti; sužolinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.